Keliaujančio katino kronikos

Knyga pasirodė tikrai verta dėmesio. Visgi japoniškas rašymo stilius pavergė mūsų dėmesį. Ne visų tikrai! Kaip visada smagu, kad nuomonės dėl knygos išsiskiria, tada gimsta gilesni pokalbiai ir diskusijos 🙂 Jeigu taip trumpai - patiko lengvas ir greitas skaitymas, vienoms pasakojantis katinas erzino, kitoms kaip tik buvo tas perliukas, kuris suteikė knygai charizmos. Gražiai ir peizažiškai perteikta Japonijos gamta, kartais santūriai ir uždarai prabėgta per santykius, kartais pabrėžiamas ypatingas griežtumas, vyro viršenybė, tėvo rolė. Vienoms pabaiga tiko ir patiko, tokia kokia parašyta, kitoms per daug detalumo, per ilgai ištęsta, arba pridėta papildomų istorijos detalių į paskutinius puslapius, kuri jau finišuoja. Kiekviena turbūt išsinešė iš šios knygos tai, kas konkrečiu skaitymo metu buvo svarbiausia, jautriausia. Viena gražiausių minčių, kurią pastebėjome ir užfiksavome, kad pasibaigus vienam gyvenimui tęsiasi kitas, o tų gyvenimų jungtis tai meilė ir sukurti prisiminimai 🙂